Pokerio istorija: trumpas kursas

Nežinia, kada buvo sužaistas pirmasis pokerio žaidimas, tačiau žinome šio populiaraus kortų žaidimo, gyvuojančio nuo neatmenamų laikų, istoriją.

Pokeris: nuo senovės Kinijos iki šių laikų

Nuo seniausių laikų kortų spalvos buvo siejamos su socialinėmis klasėmis: pikai – su kilmingaisiais, deimantai – su pirkliais, širdys – su dvasininkais, o kryžiai – su paprastais žmonėmis.

Prieš daugiau nei tūkstantį metų žaidžiamas pokeris labai skyrėsi nuo šiandien įprasto žaidimo.

Šio žaidimo ištakos siekia X a. Kinijos imperijoje. Mėgstamiausias imperatoriaus Mu Zeng užsiėmimas buvo žaisti popierinį domino. Dvaras atliko statymus dėl skirtingų išdėstymo variantų, o tai dar labiau sujaudino imperatorių ir sukėlė beprotišką jaudulį. Senovės Egipto XII ir XIII a. istorijoje taip pat minimi kortų žaidimai.

Su tokiu pramogų būdu kaip kortos istorikai XV a. susidūrė Persijoje. Beje, dabar populiarų „džokerį” išrado persai. Kortomis mėgavosi ir kilmingieji, ir paprasti žmonės. Aristokratų kaladėje buvo 96 kaulinės arba medinės kortos, o pigesnis variantas buvo 25 popierinių paveikslėlių kaladė, išdėstyta 5 kaladėse.

Kartu su šilku ir prieskoniais į Europą iš Persijos atkeliavo azartiniai lošimai. Šis pramogų būdas greitai išpopuliarėjo Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Taisyklės buvo labai įvairios, tačiau visada laimėdavo tas, kurio kombinacija buvo stipriausia. Kortos buvo tvirtai sudėliotos į Europos protą – žmonės praturtėjo ir bankrutavo, įklimpo į skolas ir susikrovė turtus.

Pirmoji žinoma „knyga apie azartinius lošimus” priklauso ispanų matematikui Gerolamo Cardano. Jo darbe aprašoma populiaraus žaidimo strategija.

Tokia sąvoka kaip blefavimas tapo vis populiaresnė. Reikėjo puikiai vaidinti ir būti geležinės ištvermės, kad galėtum juo naudotis. Netgi yra legenda apie vieną Adelę, kuri išmoko taip profesionaliai blefuoti, kad įveikė net garsiausius pokerio meistrus. Adelės tikslas buvo išlaisvinti sūnų, kuris buvo įkalintas už daugybę lošimo skolų. Tačiau net ir išėjusi į laisvę moteris iki pat senatvės neatsisakė savo pomėgio.

Iš Europos šis žaidimas paplito Šiaurės Amerikos žemyne, iš pradžių Kanadoje, o paskui Amerikoje. Šiuolaikinė pokerio interpretacija buvo pateikta ten, Naujajame Orleane, ir tapo nacionaline vertybe.

Pavadinimą ir terminą „pokeris” taip pat sugalvojo amerikiečių sukčius Džonatanas Harringtonas Grinas, geriau žinomas kaip „Kapitonas Grinas, laimės mėgėjas”. Kartą jam pavyko laimėti 23 000 eurų – XIX amžiui tai buvo didelė suma.

Savo lošėjo karjeros saulėlydyje J. Greenas išleido knygą „Demaskuojant apgaulės triukus”, kurioje atskleidė daugelį savo pergalių paslapčių.

Pokeris šiandien

Atsitiktinumų žaidimo šlovė pasklido po visą pasaulį. Didžiuosiuose miestuose atsidarė kazino, nuolat keitėsi taisyklės, atsirado įvairių tipų žaidimų, o kai kurie iš jų vis dar yra populiarumo viršūnėje. Vienas iš jų – Texas Hold’em.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Teksase įvyko pirmasis didelis pokerio turnyras ir prasidėjo Pasaulio pokerio serija. Titulas atiteko Crandellui Addingtonui, kuriam iki šiol priklauso daugiausiai pergalių iškovojęs pasaulio rekordininkas. Pirmasis oficialus pokerio turnyras įvyko po dvejų metų „Horseshoe Benin” kazino Las Vegase. Šiandien sėkmingiausiais ir labiausiai patyrusiais žaidėjais galima laikyti Johnny Mossą, Stu Ungerį ir Doyle’į Brunsoną. Jie tapo pokerio industrijos legendomis.